Graikija kovoja su gilia ją ištikusia krize / Greece struggles with deep political and social crisis

Greece general strike

Nors Graikija – demokratijos lopšys, ironiška, bet būtent šioje šalyje pastaruoju metu iškilo grėsmė demokratijai ir jos principams. Šalies gyventojai nepatenkinti susiklosčiusia situacija ir Vyriausybės vykdomais sprendimais, kurie skirti įgyvendinti griežtą taupymo politiką. Šalies gyventojams nerimą kelia uždaromos mokyklos, ligoninės, drastiškai mažinami atlyginimai bei aktyvus Vyriausybės siekis vykdyti privatizavimo politiką. Ar kada nors kas nors būtų patikėjęs, kad būtent Graikijoje Vyriausybė galėtų priimti sprendimą uždaryti nacionalinį transliuotoją ERT, motyvuodama, kad darbuotojai gauna per didelius atlyginimus, kad ERT klesti nešvari politika ir korupcija? Suvokti šitokio sprendimo neįmanoma, nes tai grėsmė žodžio laisvei, žmonių teisėms, laisvei ir demokratijai.

PSI ir EPSU iniciatyva Atėnuose

PSI ir EPSU suorganizavo iniciatyvą, kuria siekta surinkti kuo daugiau informacijos apie įvykius Graikijoje ir pranešti pasauliui kas vyksta šioje šalyje.  EPSU ir PSI iniciatyva į Graikijos sostinėje Atėnuose šių metų lapkričio 4-8 d. lankėsi žiniasklaidos atstovai iš įvairių pasaulio šalių. Vizito tikslas ir misija – nešališkai ir teisingai surinkti informaciją apie sunkumų ištiktoje Graikijoje Vyriausybės priimamus sprendimus ir jų poveikį visuomenei.

ADEDY

ADEDY prezidentas Odyseas Drivalas atkreipia dėmesį, kad šalyje susidariusi kritiška situacija visų pirmiausiai daro neigiamą poveikį paprastiems Graikijos žmonėms ir meta didžiulį iššūkį demokratijai. Pasak jo, giliai šaknis įleidusi krizė kelia vis didesnį pavojų demokratijai. Paklaustas kokius siūlymus, be griežtų ir drastiškų taupymo priemonių, Vyriausybė siūlo situacijai sureguliuoti, ADEDY prezidentas Odyseas Drivalas atsako, kad deja, tačiau socialinis dialogas tarp Vyriausybės, profesinių sąjungų ir visuomenės nevyksta, nėra ieškoma bendrų sprendimų susidariusiai situacijai sureguliuoti. „Jei netenkina situacija ir priimami sprendimai – organizuokite visuotinius streikus, streikuokite“ toks Vyriausybės požiūris ir stebina, ir piktina graikus, ir turbūt įkvepia naujiems protestams bei demonstracijoms. Pagrindinis Vyriausybės tikslas kardinaliai pertvarkyti viešąjį sektorių, sumažinti darbuotojų skaičių ir jiems mokamus atlyginimus bei kai kurių sričių administravimą perduoti privačiam sektoriui. Vis dėlto kyla klausimas ar siekiant įgyvendinti tokius kardinalius pokyčius yra įvertintos aplinkybės ir atliktos analitinės studijos, kad pasirinkus tokius sprendimus pavyks išbristi iš susidariusios padėties.

Graikų siekį ir įkvėpimą kovoti bei nepasiduoti patvirtina ne tik organizuojamos demonstracijos, bet ir vykdoma konkreti veikla. Šių metų birželio mėnesį uždaryto nacionalinio TV transliuotojo darbuotojai tęsė veiklą negaudami atlyginimų ir neskaičiuodami darbo valandų bei atliekamų darbų ir funkcijų.

Vyriausybės siekis – sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių ir apkarpyti skiriamas lėšas darbuotojų atlyginimams ir administravimo išlaidoms. „Krizė – puiki galimybė pakeisti viešąjį sektorių, sumažinant darbuotojų skaičių ir administravimo išlaidas. Kodėl darbo netekti turi tik privačiame sektoriuje dirbantys darbuotojai?“ teigia Vyriausybės atstovai.

Nutraukta nacionalinio transliuotojo ERP veikla

Ketvirtadienį, 2013 m. lapkričio 7 d., policija pradėjo evakuoti protestuotojų užimtą buvusio nacionalinio transliuotojo ERT būstinę Atėnuose.

Buvo suimtas ERT darbuotojų profsąjungos POSPER atstovas Nikos Trimbidas, patikrinusi pastatą policija iš jo išvedė apie 200 žmonių.

Policija taip pat suėmė ir tris buvusius ERP darbuotojus, tarp jų ir POSPERT vadovą žurnalistą Panagiotis Kalfagiannis.

Nepatenkinti buvę darbuotojai laikė užėmę pastatą nuo pat šių metų birželio 11 d., kuomet Vyriausybė priėmė netikėtą sprendimą uždaryti ERT dėl kurio apie 2600 žmonių per vieną naktį tapo bedarbiais. Nesutikdami su atleidimu, buvę darbuotojai tęsė veiklą be atlyginimo.

Dirbti be užmokesčio, neskaičiuojant darbo valandų ir atliekamų darbų skaičiaus, tokiam pasiaukojimui darbuotojus įkvėpė visuomenės palaikymas. Pagrindinės priežastys, uždarant nacionalinį transliuotoją, nurodomos šios: TV transliuotojas kaltinamas nešvaria veikla, korupcija ir pagaliau, pasak darbuotojų, per gerai mokėtais atlyginimais. Darbuotojų teigimu, atlyginimai prieš uždarant ERT buvo sumažinti net 45 proc., t.y., jei darbuotojas anksčiau gavo apie 1000 eurų, jo atlyginimas liko apie 600 eurų. Nacionalinį transliuotoją Vyriausybė uždarė nesilaikydama teisės aktų ir neteisėtai. Visą tą laiką, iki šių metų lapkričio 7 d., žinios ir naujienos pasirodydavo laiku, tačiau vien žinių ir naujienų transliavimu neapsiribota. Organizuoti koncertai, debatai, diskusijos ir susitikimai, kurių vienas iš tikslų – priversti Vyriausybę prisiimti atsakomybę ir priversti ją priimti teisingus ir visuomenės poreikius atspindinčius sprendimus. „Šiuo metu Vyriausybės vykdoma politika veda į niekur, o galbūt ir į pražūtį“ įsitikinę graikai.

Streikuoja ir seniausio Atėnų universiteto darbuotojai

Atėnų universitetas kartu su Nacionaliniu technikos institutu streikuoja jau du mėnesius. Nevyksta užsiėmimai, nelaikomi egzaminai ir pan. Akademinės visuomenės atstovai nepatenkinti Vyriausybės ir TROIKOS susitarimais, pagal kuriuos numatytas didelis darbuotojų atleidimas viešajame sektoriuje, bei daugelio sričių administravimo perdavimas privačiam sektoriui. Iš 8 didžiausių šalies universitetų ketinama atleisti apie 1300 darbuotojų.

Paklausti ar sulaukia visuomenės palaikymo, universiteto atstovai teigia, kad visuomenės susitelkimas ir palaikymas galėtų būti didesnis, kad turėtų būti glaudesnis bendradarbiavimas tarp skirtingų sričių profesijų atstovų, kad būtų galima daryti didesnį poveikį Vyriausybės daromai politikai. Tačiau akademinės bendruomenės atstovai nusiteikę optimistiškai: „būdavome silpniausia grandis, dabar esame stiprūs“.

Elliniko municipaliteto veikla, tikslai ir problemos

 

Elliniko municipaliteto meras Christos Kortzikis informuoja apie turimus du privatizavimo taikiniu tapusius išteklius: paplūdimius ir buvusį oro uostą. Meras taip pat informuoja, kad paplūdimiai buvo okupuoti naktinių klubų, kurie apribojo visuomenės narių patekimą į juos.

2007 m. Elliniko municipalitetas, palaikomas Atėnų bendruomenės ir kitų valdžios struktūrų, išvadavo paplūdimius nuo privačių kompanijų, apmokestinusių priėjimą prie paplūdimių. Tačiau tokios iniciatyvos Vyriausybė nepalaikė, o privati kompanija padavė municipalitetą į teismą. Privačios kompanijos iki šiol kontroliuoja paplūdimius, nepaisant to, kad municipalitetas yra panaikinęs licencijas.

Su finansiniais sunkumais susiduriantis municipalitetas susiduria ir su paplūdimių administravimo bei priežiūros problemomis. „Mes nenorime ir nesutinkame leisti, kad paplūdimys būtų privatizuotas, siekiame, kad  jis būtų švarus ir atviras visiems visuomenės nariams“ sako Elliniko municipaliteto meras Christos Kortzikis.

Tik dėka daugelio savanorių yra išlikusi galimybė kai kurias paplūdimio dalis laikyti prieinamas visuomenei.

Paplūdimių plotas apie 1000 kv. m., buvęs oro uostas apima apie 4500 kv. m. ploto teritoriją. Oro uostas uždarytas 2011 m., tačiau iki šiol neaišku kas kada eksploatuos jo teritoriją. Vyriausybės tikslas – abu patrauklius plotus perduoti privačioms struktūroms. Tokiu būdu siekiama juos parduoti ir grąžinti skolas. Spėjama, kad šiuos vertingus sklypus gali administruoti tarptautiniai ir vietiniai investuotojai. Perdavus sklypus privačioms struktūroms, atsiras sąlygos naujam miestui formuoti. Ketinama plėtoti kazino, viešbučių, naktinių klubų, prekybos centrų tinklus, kurie būtų patrauklūs užsienio turistams.

Pasak mero Christos Kortzikio, municipalitetas šiuose plotuose turėjo planų įkurti metropoliteno parką, skirtą kultūrinei ir sporto veiklai plėtoti. Su architektais netgi aptarti ir projektavimo darbai. Tačiau Vyriausybė idėjos nepalaikė motyvuodama tuo, kad nėra resursų tokio parko statybai. Vyriausybė atremia, kad perdavus žemes privačiam kapitalui, atsirastų investuotojų, būtų sukurta naujų darbo vietų ir taip būtų mažinama bedarbystė. Meras būkštauja, kad privataus verslo sukurtos darbo vietos gali būti menkai apmokamos, kad gali būti pažeidžiamos darbuotojų teisės.

Vyriausybės vykdoma politika jau daugiau nei 3 m. yra apsunkinusi municipaliteto valdymą. Sunkumai susiję su finansiniais ištekliais. Šiuo metu municipalitetui skiriamos lėšos sumažintos beveik 60 proc.

Vyriausybės politika neigiamą įtaką turi ir darbuotojų atžvilgiu. Vyriausybės nurodymu naujų darbuotojų įdarbinimai draudžiami, leidžiami įdarbinimai vyksta tik pagal terminuotas darbo sutartis.  Apribotos ir municipaliteto teisės administruoti savą biudžetą. Meras įsitikinęs, nekeičiant esamos padėties municipalitetas nebeturės ateities.

Visuotinis streikas

Visuotinis streikas įvyko 2013 m. lapkričio 6 d. Lietingą dieną Atėnuose į gatves išėjo tūkstančiai žmonių skanduodami įvairiausius šūkius ir nešini plakatais. „Jūsų nauda mus žudo“, „Niekas negali kovoti vienas ir jaustis OK“, „Mūsų nesustabdys nei Vyriausybė nei lietus“ tokie ir kitokio pobūdžio šūkiai buvo skirti TROIKAI, vykdančiai šalį griaunančią politiką bei laužančiai visuomenės narių likimus. Viešosios įstaigos ir dalis privačių įmonių trečiadienį sustabdė darbą visoje Graikijoje, nes profesinės sąjungos paskelbė paros trukmės visuotinį streiką, protestuodamos prieš tolesnes griežto taupymo priemones.

Streikas paskelbtas vykstant įtemptoms deryboms tarp Vyriausybės ir inspektorių iš vadinamo tarptautinio skolintojo trejeto: Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos centrinio banko (ECB) ir Europos komisijos.

EPSU ir PSI kartu su žurnalistų delegacija iš Italijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Ganos ir USA aktyviai įsiliejo į protestuotojų gretas, palaikydami Graikijos gyventojus ir reikšdami solidarumą.

„Krizė mus išvargino, ji per ilgai užsitęsė, mes pavargome kentėti“ sako įkvėpimo protestuoti neprarandantys graikai. Šios šalies gyventojus drąsiai galima vadinti aktyviais kovotojais už žmogaus teises, laisvę bei orų gyvenimą, nes būtent Graikijoje surengta išties nemažai protestų. „Mes išdidi tauta, mes nepasiduosime, kovosime ir tikrai laimėsime“ sako sunkumus išgyvenantys graikai.

Rasa Rentauskienė,Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuva
Customs Workers Union of
Klaipėda, Lithuania